Baras

Atsiveda čia vaikiną ir šiek tiek apsidairo ar nematyti savininkų. Šiek tiek gailėjosi, kad nevažiavo mašina, nes pasipuikuoti neišeis. Tada atsisėda ant baro kėdės ir sukryžiuoja kojas.
- Senai čia nebuvau.
Paskutiniu momentu ji neleido laiko linksmai, pas ją būdavo pastoviai treniruotės.
- Čia linksminasi bebaimiai.
Šyptelėjusi pasako naujokui. Nors čia buvo matyti ir kitų luomų žmonių.
-Na, sėsk šalia.
Patapšnoja per kėdę vaikinui ir tada nusisukusi į barą dar klausia:
-Ko norėsi išgerti?
Šitoje vietoje ji jautėsi kaip visai kitas žmogus, kelis kart pražvalėjusi.

Prieš prisėsdamas apsidairo ir kiek suraukia antakius, nes tokioje vietoje labai didelė galimybė sutikti žmones, kurių geriau išvengtų.
-Panašu, kad tai populiari vieta.
Vis dėlto maloniai šypsodamasis atsisėda ant kedės ir iš karto jam suskamba telefonas, kurio ekrane žybėjo pačios blogiausios naujienos, motinos numeris.
Graudu, bet ji skambina tik tada kai jai tai naudinga ir ko nors amžinai reikia.
-Trumpam atsiprašysiu.
Pasakęs Tiffany atsiliepia į skambutį ir keles minutes pašnekėjęs stipriai sviedžia telefoną į žemą, ko pasakoje jis visas subyra.
Vis dar piktas susirenka telefono detales ir jas susigrūdą į kišenius.
-Kažko stipraus. Ką pasiūlysi?
Grįždamas prie Tiffany išspaudžia šypsenėlė ir stengiasi atrodyti, tarsi nieko nebūtų buvę.
Vaikinui jau neberūpėjo kas nutiks. Jam buvo vienodai ir laikymas savo tikrą luomą paslaptį. Dabar jis mažiausiai apie eroditus norėjo kalbėt ar net galvot.

Jei negyventų prie bebaimių , paklaustų kas nutiko ir pradėtų klausinėti. Bet šiuo momentu matydavo žiauresnių dalykų nei telefono daužymas į žemę.
- Matau turi problemų su nervais.
Šypteli taip, kad šis nematytų. Nesidomėjo, kas skambino, nes pati nenorėtų, kad jos klaustų.
- Rinkis, čia yra įvairiausių gėrimų. Kokių tik nori.
Pati sau užsisako kokteilį, bet gana stiprų.

-Turėtum tokius kaip mano tėvus dar netiek nervų suėstų.
Giliai atsidusdamas iškelia galvą į viršų ir kelis kartus giliai įkvėpia. O kai pagaliau biški ramiau viska išmeta iš galvos ir daugiau nusprendęs negalvot apie juos tiesiog užsisako pačio stipriausio čia esančio gėrimo.
-Atsiprašau, jei išgąsdinau.
Atsiprašomai šyptelėdamas nusuka akis į barmeną ir tylėdamas laukia savo gėrimo.

Prislinkusi kaip kokia šmėkla uždeda vaikinui ant paties ranką.
-Absentas?
Žvelgia į jo gėrimą, o tada atgal į akis. Žinoma jo buvo be galo sunku gauti ir gėrimas buvo be galo brangus, nors ir gėrimai čia buvo vaišinami nemokamai.
-Manai gali ateiti į mano klubą be kvietimo ir gurkšnoti gėrimus?
Dirbtinai beprotiškai nusijuokia.
-Kas jis toks?
Žvelgia į šalia atsisėdusia merginą. Per miglą ją prisiminė.

Priėjus Marai jai tik maloniai nusišypso ir nustumdamas gėrimą į šoną atsistoja.
-Nežinojau, kad čia reikalingi pakvietimai, o kadangi
man pasiūlė čia apsilankyti atsisakyti būtų negražu.
Žvelgdamas į Tiffany jai plačiai nusišypso ir vėl grįždamas prie Maros maloniai ištiesę vieną ranką.
-Aš vardu James. Esu naujokas bebaimiuose, todėl atsiprašau, jei pažeidžiau kokias nors taisykles.
Atsiprašomai žvelgdamas į merginą vis dar laiko ištiesęs ranką.
Vaikinas puikiai pažinojo šia moterį. Ar bent jau yra girdėjęs labai daug paskalų jos adresatu.

Iš jo tokio mandagaus kalbėjimo nė velnio nepatikėjo, kad jis bebaimis, matyt ne tą luomą pasirinko ir labai greit taps beluomiu, o čia beluomiai tikrai nekviečiami.
-Tu atsiprašai.
Išsišiepusi lėtai linksi galvą. Toks jausmas, jis manė, kad ji normali. O tai labiausiai ją ir erzino. Ranką vaikino ignoravo. [Rankų ji nespaudžia] tetrūko Amy pasakymo.
-Tu bebaimis ar ne, kad atsiprašai ?
Dabar jau šypteli. Ah, kokia kančia su ja, jai neatsiprašai, mirtis, jei atsiprašai, kėblumai.

Suprasdamas, kad ji mano, jog jis ne tame luome sukėlė jam didele šypseną.
Na tiesa, kad jis ne šitame luome, tačiau juk viskas kažkada pasikeičia.
-Netiki, kad bebaimis esu? Pasakyk kaip tai įrodyt. Viską padarysiu.
Tvirtai šnekėdamas klastingai nusišypso ir viena ranka atsirėmęs į barą laukia nesulaukia savo užduoties.

Ji neabėjojo, kad jis bebaimis, tiesiog manė, kad pasirinko ne tą luomą. Nors įrodinėjimai jai patinka, kaip ir šį ryt su kvailiuku, gal šis tik padarys ką nors įdomaus, labiau jos stiliumi.
- Susigalvok pats, pažiūrėsim tuo pačiu kokios tavo ribos.
Negalėjo jau ši galvoti nes ryte patvarkė septynis džino stikliukus viena. Nors ji atrodė visiškai negėrusi.
Atvirkščiai nei vaikinas, stovi atsipalaidavusi ir laukia mažo spektaklio išsišiepusi.

Kadangi užduoties negavo kiek nusivylė, nes šitai jau nebesiskaitė kaip iššūkis.
-Na. Laikas patikrint savo ribas, nes jos vis dar neišmatuotos.
Paslaptingai nusišypsodamas išsitraukia peilį iš po diržo ir keles minutes jį apžiūrėjęs pagalvoja.
Kai pagaliau nusprendė kokį "triuką" parodys tik plačiau nusišypso ir viena ranka suėmęs peilį jį iškelia sau virš galvos.
-Pradžioje lengviausio pakaks? Aš vis dėlto juk dar naujokas tik.
Mirktelėdamas viena akimi Marai keistai patenkinta šypsena nusišypsojęs užverčia galvą ir paleidžia peilį sau į veidą.
Jam nei nepakrutėjus peilis perrėžę vieną antakį praslinkęs visiškai prie pat akies obuolio.
-Mhm...Šį kartą nelabai pataikiau.
Ramiai šnekėdamas tarsi jokios mirties situacijos nei nebūtų buvę paima peilį, kuris jau gulėjo ant žemės ir į švarką nuvalęs kraują įgudusiai užsikiša už diržo.

-Tai kitą kartą pasistenk pataikyt.
Kilstelėjus antakius nusijuokia. Ir žvelgia į bėgantį kraują. Na kaip pradinukui visai nieko. Likęs randas bus geras prisiminimas, kad lankėsi čia, pas Mara Quinn.
-Viskas atleista, sveikas atvykęs į klubą, savižudi.
Apdovanoja savo beprotiška šypsena jį lyg tai turėtų būt malonumas. Mirkteli viena akele ir nueina.

-Savižudis.
Tik patvirtina tos beprotės žodžius.Šokteli nuo kėdės pamačiusi kraują. Greitai apsisukusi į barą paprašo servetėlės. Greit priėjusi prie vaikino vieną ranka paima jam už skruosto, kad nejudintų galvos, kita su servetėle apvalo kraują.
-Nu ir kam tu taip...
Taip burbėdama sau mintyse toliau apvalinėjo žaizdą prikandus lūpą, nors tiesą spektaklis buvo įspūdingas.

Kadangi jo triukas prasmuko jis lengviau atsidūsta.
Mat tai buvo pirmas kartas, kai jam reikėjo išsisukt iš situacijos tokiais būdais. Nors nemeluojant sau pačiam tai buvo visai smagu.
-Turėjau tik du pasirinkimus.
Tiffany pradėjus valyt žaizdą, vaikinas tik tyliai suniurzgė, nes žaizda panašu, kad buvo kiek gilesnė, nei jis apskaičiavo.
-Arba užpult Marą arba kažką beprotiško padaryt. Akivaizdu, kuris variantas geriau.
Nekaltai šyptelėjęs švelniai suima jos vieną ranką ir ištraukęs servetėlę ją prisideda prie žaizdos.
-Taip pat nesu mėgėjas mušti merginas, nebent situacija neišvengiama.
Paleisdamas jos ranką trumpai nusisausina žaizdą ir užsilipdęs pleistrą žavingai šypsosi lyg niekur nieko.

Nors dar šiandien jis siūlė jai pasitreniruoti, ar tai nereikštų rungtynes? Dėl tokių jo žodžių sukikena.
-Palyginus labai lengvai išsisukai.
Šypteli žvelgdama į jo žaizdelę, vis tiek gaila vaikino, nors paprasčiausiai jai žmonių negaila, ypač dėl tokių žaizdelių.
-Tai gi, ko tavo tėvas toks jau blogas?
Klausteli primiršusi čia ką tik įvykusį spektaklį.

Kalbai vėl pasisukus apie jo tėvą, vaikinas tik giliai atsidūsta ir prisėda ant kėdės.
-Pirma jis eroditas, todėl siekia aukštumų, ko pasakoje to paties reikalauja ir iš manęs, nes esu..
Greitai save susistabdo, nes vos nepasakė, kad jis pats eroditas, kas būtų buvus katastrofa.
-Jo sūnus. Jam nerūpi, kad mano luomas kitas. Jis vis dar kiša eroditų pasaulėjautą ir man.
Tiesiai šviesiai kalbėdamas susiima už galvos ją susivėlę.
-Taip pat prašo vis padaryt už jį darbus, kurie susije su bebaimiais. Jie nori kontroliuot bebaimius, todėl mano, kad tai puikus darbas man. Jam nerūpi, kad noriu savo gyvenimo.
Paimdamas stiklinę ją apsuka ratu ir besieliu žvilgsniu į ją žvelgia.
-Man tai jau taip atsibodo. Aš jiems visai nerūpiu. Ir taip gyvenu kaip jie, o ne aš nori. Ar to dar nepakanka?
Retoriškai klausdamas nežinia ko tik suima stiklinę kiek stipriau ir vienu mauku viska susipila į gerklę.

Prasidėjus nemirtinguolių spektakliui sugriežia dantimis, nes tokia situacija nebuvo jo planuose. Galbūt jam ir buvo kiek smalsu kaip viskas pasisuks, tačiau nenorėjo, kad kas nutiktų jo pašnekovei. Taip pat gal ir vėl sugalvos kas jį patikrint, ko jis daugiau nenorėjo šiandien. Nebeturėjo nieko po rankove daugiau. O improvizuoti nebuvo jo specialybė.
-Nemanau, kad čia pasilikt labai geras variantas.
Žavingai šypsodamasis nušoka nuo kedės ir švelniai suima Tiffany ranką.
-Nesinori, kad kas nors dar sutrukdytų mūsų pokalbį.
Mirktelėdamas viena akimi merginai po lėtai kartu patraukia iš klubo.