Kiemelis

Dar neįėjusi į klubą, atsiremia į sieną ir laukia paties demono - Ace.

Prieidamas klubą iš karto prašvesėja ir kaip beprotis nusijuokia, nors praktiškai nebuvo iš ko.
-Kadangi pakvietimo neturim yra kitas keles.
Tik tarsi tarp kito prasitaręs užsitaiso šautuvą ir pradeda pyškint langu.
Dūžtant stiklams ir visiems bėgant iš klubo girdisi jo nesveikas ir plačia gerklę garsus juokas.

-Nu tu ir genijus.
Pašaipiai nusijuokia.
-Nori akis į akį susidurti su Mara? Ji vis tiek klubo tau neatiduos.
Prieina arčiau jo.
-Jei ką aš vis tiek su tavim.
O ką jai daugiau teliko daryt? Ji jau pasirašė šiam nuosprendžiui, tik kad jie tuo ir skyrėsi, nes ji mėgo daryti viską slapta, o jis čia ėmė ir visus langus iššaudė.

Baigęs šaudyt laikus dar tik beprotiškiau išsiviepia.
-Labai. Juk to čia ir atėjau.
Persimesdamas ginklą per petį įlipa pro iššaudytus langus ir pasisuka į mergina.
-Eisi kartu ar tau jau pakako?
Daugiau retoriškai paklausdamas nei iš tikrųjų pirmasis nulenda gilyn į klubą.

Taip pat nueina į klubą.

Blaškydamasis visais pakampiais netikėtai prieina pastatą iš kurio išvaizdos nesuprasi ar tai gyvenamasis namas ar šiaip beluomių skylė. Tiesa pasakius vaikinui tai net nerūpėjo, jei tai galėjo išsklaidyti jo nuobodulį ir suteikti gyvenimui šiek tiek spalvų. Taip pat iš vidaus sklindantys garsai leido suprasti, kad tai kažkas įdomiau, nei gali pasirodyti iš pirmo akies pramerkimo momento. Tad vaikinas neturėdamas ko prarasti ar greičiausiai iš per daug nuobodžios rutinos, vis dar laikydamas rankas kišenėse patraukia į triukšmingąjį pastatą.

Išeidamas iš klubo sudrimba prie pat sienos ir sunkiai atsidūsta. Buvo labai seniai, kai jis patyrė tiek daug sužalojimų vienu kartu, tačiau tai intrigavo vaikiną.
Nusprendęs, kad abseis be daktarų pats po lėto išsitraukinėja kulkas ir paslaptingai šypsosi.

Radusi vaikiną tik pritupia šalia ir krypteli galvą nužiūrėdama visas Maros padarytas žaizdas.
-Naujas bebaimiuose?
Tarsi vaikinas būtų sveikas ir visiškai nesužeistas normaliai su juo šneka ir žavingai nusišypso.

Prie jo priėjus merginai vaikino lūpose ir vėl atsiranda nuobodoka šypsena.
-Kaip ir.
Baigęs išsitraukinėti kulkas žvelgia į merginos akis iš karto prisimindamas jos rangą lentelėje tingiai nusuka akis atgal į savas žaizdas.

Linktelėdama galvą dešinėn lėtai ją paguldo ant savos rankos delno, o kita grakščiai tiesdama baksteli pirštu į vieną iš jo žaizdų.
-Nemanai, kad daktaras praverstų geriau, ne savitvarka?
Patraukdama savo pirštelį mielai nusišypso.

Vos tik merginai palietus žaizdą visu kūnų nubėgo elektrą, tačiau neprarasdamas savitvardos atsistoja.
-Tokios žaizdos per menkos apsilankymui pas daktarus.
Pasitikinčiai savimi išrėžia, tačiau nuo didelio kraujo netekimo net nepajaučia kaip jo kūnas lėtai priglunda prie žemės - jis netenka sąmonės.

Stebėdama visus jo judesius ir nevykusį bandymą pasirodyti kietu, nesusivaldydama pradeda garsiai juoktis.
-Rimtai?
Niekaip negalėdama atsigauti susima už pilvo ir dar geras keles minutes juokiasi.
-Kažkas naujo.
Paslaptingai šypteli baltais dantukais ir lėtai atsistodama surenka greitosios pagalbos numerį ir jai atvažiavus kartu Su Maven išvažiuoja.