Staliukai

Sargybinis padeda vaikiną ant sofutės, kad šis atsigautų. O Mara atsisėdusi pasideda šalia savęs savo lazdą, išsitraukia veidrodėlį ir žiūri į savo atvaizdą.
Fone jau buvo čia visokiausių žmonių iš įvairių luomų, daugiausiai čia buvo bebaimių, o mažiausiai nuolankiųjų.
Taip ir sėdi minutę ar dvi.

Prabudęs atsisėda ir sukryžiuodamas rankas žvelgia į Marą.
-Va šitai tai kažkas kito.
Plačiai nusišypsojęs bei linktelėdamas galvą apsidairo aplinkui ir pasirąžo, nes jautėsi tarsi gerai būtų išsimiegojęs.
-Negi visos kelionės bus tokio tipo ar kitą kartą sunkesnis daiktas bus?
Vis dar šypsodamasis atkryžiuoja rankas ir palinksta į priekį, arčiau Maros.
-Kitą kartą gali to nepakakti.
Klastingai nusišypsodamas mirkteli jai viena akimi.

Žiūri į jo atvaizdą pro veidrodėlį.
-Kito karto gali ir nebūti.
Staigiai užverčia veidrodėlį, o tada šypsodamasi atsisuka į jį. Prisislenka arčiau, kad vėl lieka keli centrimetrai tarp jų.
-Štai ten baras, šokių aikštelė, ten kitame kampe žolytės parduoda, ir dar yra striptizo kambarys tokiems kaip tu.
Žiūrėdama jam paslaptingai į akis beizbolo lazda parodo kiek vieną kampą.

Panašu, kad jis jai kažkuo nepatiko, nors tai labai didelės reikšmės ir neturėjo.
-Striptizas ne man. Ten per daug lengvai pasiekiamos merginos.
Paslaptingai nusišypsodamas vieną ranką uždeda jai ant liemens.
-Geriau jau rizikuot viskuo dėl vienos.
Kitą ranką uždeda jai ant skruosto ir žvelgia tiesiai į jos akis.

- Oh gaila, bučiau parodžius savo viliojimo šokio sugebėjimus aplink stulpą.
Tyliai sukikena savo beprotišku juoku ir žiūri nemirksėdama į jį.
- Kvailiuk, nežinai, kad žaidi su ugnim?
Šiek tiek pakreipia galvą ir prideda savo šaltutėlę ranka ant jo,kuri buvo ant jos skruosto.
- Aš gi Mara Quinn.
Visi žinojo ją, visi iki vieno bebaimiai, net ir kiti luomai. Visi žinojo, kad ji žiauri beprotė.

Grakščiai žengdama į klubą iš karto akimis ieško Maros, kuri be abejonės tikrai turėjo būti čia.
-Panašu, kad vis dar atsiranda nelaimėlių, kurie mano viską galintys.
Prieidama prie Maros ir Tim pigdžiugiškai prasitardama nužvelgia vaikiną bandantį kažką įrodyti.

Klastingai šypsodamasis suima jos ranką.
-Žinau, dėl to ir pasirinkau tave.
Paslaptingau šypteli, o priėjus Amy tik sugriežia dantimis.
-Ir kažkodėl nenustebau, kad čia esi ir tu.
Jam niekada nepatiko Amy, nes ji visur ir dar aukščiau už jį.

Geriau įsižiūrėjusi atpažįsta, kad tai Tim, todėl tik lėtai sukryžiavusi rankas įkyriai nusijuokia.
-Atsiprašau, jei sukeliu tau blogus jausmus, mažuli.
Pašaipiai ir akivaizdžiai provokuodama prasitaria bei pirštu įbeda jam į kaktą.
-Nesu kalta, kad esu geresnė už tave.
Erzinama šypsenėlę nusišypsojusi parodo savo nepriekaištingus dantis.

Nusišypso kaip pamato Amy.
-Oi Pupa jau galvojau kur pradingus.
Pavaidina, kad siunčia oro bučinukus ir nusijuokia savo beprotišku juoku.
-Tikėkimės, kad šiam nelaimėlui nesibaiks kaip anam.
Visi kas geriau pažinojo Mara žinodavo, kad visi tie nelaimeliai paslaptingai pradingsta.
-Kaip matau pažįsti jau kvailiuką.
Atsisėda Timui ant kelių vien dėl įdomumo ir ranka vieną uždeda šiam ant peties.
-Šiandien pirmas jo kartas čia.

Iš radžių norėjo atsistot ir kiek pasigalinėt su Amy, bet Marai atsisėdus jam ant kelių to atsisakė.
-Niekada nebūsi geresnė.
Pasakydamas Amy žvelgia į Marą.
-Man nerūpi kas atsitinka kitiems. Aš išimtis.
Paslaptingai šypsodamasis apkabina Mara per liemenį.

Žiūrėdama ir klausydama Tim galvojo, kad apsivems nuo tokio jo naivumo.
-Galim padaryt tau išimtį. Bet tik šiandien, mielasis.
Lėtai pajudėdama prie jo iš nugaros apsivijo jo kaklą.
-Tik nepamiršk, kad išimtys ilgai nelieka išimtimis.
Tyliai sukuždėdama į jo ausį žvelgia į Marą ir primerkia vieną žvilgančia akį parodydama kokia "puiki"  idėja jai kilo. Mara puikiai žinojo ką toks ženklas reiškia, tad ji tik mielai nusišypsojo.

-Oi Pupa, kaip man patinka tavo idėjos...
Parodo savo šypsenėlę ir nusijuokia.
-Bet tai kiek pakentės. Turėk kantrybės. Leisk pasidžiaugti kvailiuku.
Šypteli, o tada įsiterpia į jų nesuprantamą pokalbį.
-Kam čia šnekėti kas už ką geriausias, gi puikiai žinome, kad aš Mara Quinn pati geriausia.
Garsiai nusijuokia ir mirkteli akele. Ir tegul miršta tie kurie tai paneigia.
-Geriau išgerkim už mano tą nuostabumą.
Taip ir spragteli pirštais, kad atneštų gėrimus.

Nesuprasdamas apie kokia idėją jos kalbą nutaria į tai nesigilint.
-Va už tai mielai išgersiu.
Ignoruodamas Amy nusišypso tik Marai ir paėmęs vieną taurę vyno jį kilsteli viršun.

Mėgaudamasi jo ignoravimu plačiai nusišypso balta šypsenėle ir paleidusi jo kaklą atsisėda šalia.
-Nusimato ilga ilga šventė tau, Timuk.
Paslaptingai viena ranka perbraukdama jam per skruostą lėtai krypteli galvą į šoną leisdama visoms sruogoms susirinkti ant jos vieno peties.
-Tikiuosi tau ji patiks.
Taip pat paimdama vyno taurę kilsteli ją sau virš akies ir žvelgdama per jos viršūnėlę į Tim klastingai šypsosi.

Išgeria gėrimą it vandenuką. Stiklinę padeda ant stalelio tada pakeičia poziciją ir apsižergia Timą, uždeda rankas jam ant pečių ir apsikabina per kaklą.
- Kaip tau mano klubas?
Prikandusi lūpą šypsosi savo šypsena. Staiga Maros Quinn šypsena dingsta. Oh pagaliau kažkas įdomaus. Pamačius prie baro sėdint naują svečią susinervina. Jis čia be kvietimo. Dar pastebi kaip jis ištaško telefoną ir pasidaro įdomiau. Negali būt, kad bebaimis.
- Trumpam atsiprašysiu kvailiuk.
Paleidžia prikasta lūpą ir nulipa nuo vaikino leisdama jam lengviau įkvėpti. Duodama žvilgsnį Amy, kad eina patirinėti nekviesto svečio nueina.

Marai pasišalinus ji tik demoniška šypsenėle šyptelėjusi mirkteli viena akele prieš jai nueinant ir sukryžiuoja savas kojeles.
-Tavo bandoma pasiekt mergina eina pas kita vaikina. Nebijai, kad pavogs?
Akies krašteliu nužiūrėjusi vaikiną prie kurio patraukė Mara apsilaižo lūpas, nes jo išvaizda jai patiko, kas yra labai retas reiškinys. Tai reiškė, kad Amy pripažino jį kaip savą, nors ir matė pirmą kartą.
-Jis atrodo daug įdomesnis, nei tu.
Pašiepiamai perbraukia per plaukus ir vėl žvelgia į Tim, kurio žvilgsnis taip pat klaidžiojo ties nauju pasirodžiusi vaikinu ir Mara.

Prieidamas centrą iškelia ginklą ir paleidžia keles kulkas į viršų, kad visi žiūrėtų į jį.
-Sveiki ponios ir ponai. Tikiuosi nesutrukdysime jums, jei kiek pavėšėsim.
Neklausdamas, o savavališkai prikišdamas savo valią atsisėda į vieną prie staliukų.
-Visi norintys galit prisijungt. Aš statau.
Iškeldamas ranką su šautuvu į viršų, jį pasideda ant stalo.

Ateidama čia nusijuokia. Atsisėda prie vieno iš stalų prie kurio sėdėjo Ace.
-Šaunus pasirodymas.
Uždeda savo kojas ant stalo ir atsiremia į kėdės atlošą.
-Metas sulaukti šeimininkės.
Išsišiepia ir visiškai atsipalaidavusi suneria savo rankas ir uždeda jas ant pilvo.

Pasigirdus garsiems šūviams ir čia įsiveržus velniai žino kam, ji pakyla nuo savo vietos ir padeda taurę ant staliuko.
-Susimatysim vėliau, mažuli.
Mirktelėdama jam viena blizgančia akele lėtai patraukia prie bepročio Ace.
-Žinai. Čia galioja tam tikros taisyklės...
Žvelgdama tiesiai jam į akis lėtai bei galantiškai uždeda ranka ant staliuko.
-Ir jų privalu laikytis, jei nori išgyvent.
Lėtu judesiu pajudina ranką su ja lėtai perbraugdama stalą išilgai ir taip sumažindama atstumą tarp jų galvų.

Prieš jį pasirodžius merginai, jis tik suima ją už smakro ir demoniškai nusišypso.
-Ar tu tikra, kad tai turėtum sakyti man?
Paleisdamas merginos smakrą paima šautuvą ir uždeda jai ant peties.
-Jei žinai kas esu, geriau nesusidėt su manim.
Grasinamai pasako, bet po kelių minučių ir vėl beprotiškai nusišypso, nuimdamas ginklą.

Visiškai neišsigandusi atsisėda ant stalo krašto.
-Oi. Aš puikiai žinau kas esi, brangusis. Bet žinai ką?
Lėtai palinkusi jam prie ausies su lūpom perbraukia per jos šoną.
-MAN VIS VIEN.
Pabrėždama kiekvieną žodelį tyliai sukužda ir atsitraukusi nusišypso erzinimai balta šypsenėle.

Žiūrėdamas į perdėta merginos pasitikėjimą, jam tik suima juokas.
-Ar gi?
Garsiai nusijuokdamas pasisuka visu kūnu į mergina ir abiem rankom suima jos veidą. Jam visai nepatiko, kad ji jautėsi viršesnė už jį.
-Įdomu kiek ilgai tai sakytum, jei panaudočiau tave kaip laboratorijos pelyte.
Rimtai svarstydamas apie tokia mintį abiem delnais kelis kartus patrina jos žandus ir šypsosi kaip nesveikas.
-Tai būtų puikus eksperimentas, nemanai?
Paleisdamas mergina išsitraukia peilį ir jo galą prilaiko vienu pirštu.
-Galim pradėt tuoj pat.
Žiūrėdamas tiesiai jai į akis bei demoniškai šypsodamasis ir vėl garsiai nusijuokia, kaip sveiko proto žmogus nemoka.

Atėjus čia pamato Amy kėblioje vietoje.Nulenkusi galvą pučia burbulą ir viena ranka iškelia ginklą ir šauna į vaikiną kuris primetė mandru. Pasigirsta šuvio garsas.Puse minutės tvyroja visiška tyla.Pakėlusi galvą susprogdina burbulą ir nusijuoka.
-Nepataikiau.
Pataikiusi tiesiai vaikinui į petį pasako ir juokiasi kaip beprotė.Nusimoja rankele, lyg bus dar tų šūvių, ir čia nieko tokio. Pavydėjo dabartinio skausmo vaikinui, nes skausmas jai labai patiko. Ka padarysi, ji tikra mazochistė.
- Yra kokių bėdų?
Su ginklu besimosikuodama klausia besišypsodama savo žudikiška šypsenėle.

Pagaliau pasirodžius Marai ir dar su tokiu pasveikinimu, jis tik atsistoja sviedžia peilį į merginą ir gražindamas atgal pasveikinimą išsiviepia bepročio šypsena.
-Negražu juk nepasisveikint atgal.
Tarsi tai paaiškintų jo poelgį atsainiai mesteli ir žvelgia sau į petį, o poto į Maros perrėžta skruostą.
-Panašu, kad mano ranka taip pat netaikli šiandien.
Nusivylęs, kad peilis smigo ne į kaklą, o į skruostą garsiai nusijuokia ir šypsodamasis kaip kvailys mėgaujasi tuo, ką jau seniai juto ir pasiilgo - skausmu.