Staliukai

Perbraukia pirštu per kraujuojančią žaizdą, o kraujuotą pirštą įsikiša į burną ir paragauja savo kraujo skonio.
- Tau kaip visada, reikia daugiau pasitreniruoti, gal tada kada nors ir pralenksi mane lyderių lentoje.
Nusijuokia paerzindama vaikiną, ir čia stovi, puse jos rungtynių ir treniruočių didžiausias varžovas. Jis geriau smūgiuoja, ji geriau šaudo, jis geriau svaido peilius, ši greitesnė ir taip nesibaigiantis sąrašas, bet ji vis tiek geresnė už jį. Stebi vaikiną iš didesnio atstumo kuris skyrė juos ir svarstė kaip smagu čia būtų jiems kartu kraujo pralieti daugiau.

Beprotiška šypsena tebesišypsantis išsitraukius naujus du, prieš šviesa blizgančius peilius.
-Man lyderių lenta vienodai.
Abu peilius išmetęs į orą juos pagauną ir kelis kartus pasukioja tarp pirštų.
-Tai tik skaičiai neatspindintys tiesos.
Mesdamas peilį už savęs ir vienam nelaimėliui palei pat galvą nurėždamas gera kuokštą plaukų išsiviepia.
-Nemaniau, kad garsiajai Marai tai rūpi.
Be jokio susižavėjimo prasitaria ir primerkęs vieną akį atsuka peilio galą į Maros veidelį.

Pasirodžius Marai ir jiems pradėjus savo nesveikus žaidimus, ji tik švelniai brukštelėdama plaukus taip, kad jie visi gražiai sukristu atbulomis, praradusi susodomėjimą Ace nuobodžiai prisidengia burną
-Spėju paliksiu jus vienus. Ne mano sfera sandarius daryt su bepročiais.
Nusprendusi, kad tai nėra jos puodeles kavos palieka viska Marai, o pati grakščiai nušokusi nuo staliuko lėtai patraukia atgal prie Tim bei jam klastingai nusišypso.
-Gal nori prisijungt ir išgelbėt princesę.
Ironijos kupinu balsu bakteli pirštelių į Ace ir Marą. Ji puikiai žinojo, kad viskas pasidarytų kur kas įdomiau, jei Tim pasileistu provokacijai ir įsikištų tarp jų. Galbūt net Maros dėmesio didesnio susilauktų. Nors tai jai net nerūpėjo. Jai reikėjo kažko įdomesnio ir labiau orginalaus, tad Tim prisijungimas pridėtų šiokį tokį nuodėminga prieskonį.
-Tačiau nemanau, kad tai sugebėtum.
Prieidama Tim iš nugaros švelniai suima jo skruostus ir pasuka jo galvą į Marą bei Ace.
-Gal geriau tiesiog stebėk kaip tavo norima mergina pasiduoda drąsesniam ir gražesnių bruožų vaikinui.
Su akivaizdžia pašiepa balsę ir mėgaudamasi kiekvienu savo ištartu žodeliu paleidžia jo skruostus ir abi alkunes uždėjusi jam ant pečių pati pro šona taip pat stebi, kas ten gero vyksta.

Visiem langam dūžtant ir aplinkui pasidarius karštai netvarkai, Tim atsistoja.
-Niekam geriau netinka tokia aplinka kaip man.
Paslaptingai šypteli Amy ir toliau nieko nesakydamas nueina prie Ace su Mara.
-Nieko prieš jei prisijungsiu.
Apsimestinai klausdamas, nors tai akivaidžiai nebuvo klausimas, klastingai šypsosi.

Prie jų prisiblatinus jaunuoliui, jis atsidūsta ir nepatenkintas pasuka peilį į kita, katik pasirodžiusį, vaikiną.
-Tau mama nesakė, kad prie problemų neprisidėt?
Konstatuodamas jaunuolį kaip problema ir trugdį susmeigia peilį jam į dešinį petį.
-Tavo nelaimiai esu labai blogos nuotaikos, tad geriau traukis iš kelio.
Grėsmingai šnekėdamas palinksta prie jaunuolio ausies.
-Būtų nemalonu terliotis rankas dėl vaikėzo.
Atsitraukdamas išima peilį ir visa kruvina prisideda sau prie lūpų.
-Juk esi geras berniukas ar ne, Timi?
Beprotiškai šypsenai spindint jo lūpose, jis aplaižo peilį ir ignoruodamas čia vis dar stovintį jaunuolį nusisuka atgal į Marą.
-Kur mes baigėm?
Apsimesdamas durneliu pasiklausia ir peilio galą vėl nustato į Maros veidelį.

Stebėdama kaip Tim nueina prie jų, Amy triunfuojamai nusišypso ir paimdama taurę lėtai atsisėda sukryžiuodama savo kojeles. Jai patiko, kai kiti darydavo tai ko ji nori arba buvo priversti tai padaryt. Vis dėlto, juk Amy visada gauna tai ko nori.

Rūsčiai žvelgdamas į Ace sukanda dantis ir suima jį už peties.
-Deja, tačiau dabar mano nuotaika taip pat pablogėjo.
Naiviai nusišypsodamas parverčia Ace ant žemės, kad veidas būtų priglaustas prie grindų ir užlauždamas ranką jam už nugaros lėtai prideda lūpas prie ausies.
-Tavo vaikėzas gali truputį tave sulaužyt.
Su akivaizdžia nepykanta prasitardamas atitraukia savas lūpas ir mielai nusišypso.
-Nesinori, kad tavo ranka lūžtų ar ne?

Jausdamas šaltų grindų parketą išsišiepia iki pat ausų galiukų ir garsiai nusijuokia.
-Negi manai, kad tu jau laimėjai?
Laisvai apsisukdamas ir nuspirdamas Tim į stalus beprotiškai šypsosi.
-Panašu, kad reikalauji pamokos.
Po lėtai prieidamas prie gulinčio Tim atsitupia prie jo galvos ir iš aukšto žvelgia į vaikiną.
-Būtų negerai atsisakyt tokios garbės.
Išsitraukdamas iš kišenės elektros šoką jį prideda prie jaunuolio akių, tačiau dar nepriliečia, kad nupurtytų.
-Ką daryt? Turi du pasirinkimus arba pasitraukt ir likt bailiu arba bandyt eit prieš mane. Laimėjimas garantuos tau mano vietą lentelėje. Argi nesmagu?
Beprotiška šypsena nusišypsodamas taip pat beprotiškai nusijuokia ir pakreipia galvą dešinėn.
Kuo tolau tuo Ace darosi įdomiau, kas įvyksta labai retai.

Įkėlęs koją vidun tik apmaudžiai atsidūsta ir nusivylęs savo "atradimu" akimis perbėga visą klubą.
-Koks nusivylimas. Negi klubai taip smagu šiomis dienomis?
Nuobodžiai ir tingiai dairydamas užmato kažkokia scena, kuri labiausiai išsiskyrė iš visos klubo aplinkos.
-Negi taip smagu prisikabinėt prie silpnesnių, senoli?
Po lėto judėdamas link grupelės atpažįsta visus veidus ir iš karto žino kiekvieno pozicija lentelėje. Tiesa pasakius jam visai vienodai kur jis buvo. Viskas ko jam reikėjo, tai neiškristi iš luomo ir nenusileisti žemiau raudonos linijos. Jis buvo per daug tingus ir per mažai motyvuotas kilti aukštyn.
-Gal ir mane palinksminsi? Kaip tik ieškau kokios nors pramogos.
Jam atsidūrus tarp Tim ir Ace nusižiovauja ir pritupia prie gulinčio Tim, kuris atrodė tarsi tikras šiukšlių maišas : visas purvinas ir dar sužalotas.
-Vaje,vaje. Negi tavo vieta lentelėje tik skaičius?
Ištraukdamas vieną ranką pirštą susmeigę jam į žandą. Tai galbūt nebuvo jo vieta šnekoms atsižvelgiant į jo vietos skaičių. Tačiau jis vis vien buvo stipresnis už daugumą. Problema tik ta, kad jis per tingus ir nemėgsta per daug varginančių dalykų. Viskas privalo būti paprasta ir lengva.

Išpūsdama ir susprogdindama didelį gumos burbulą užsideda ranką ant liemens. Dabar jau visų akys žiūri į ją į Mara Quinn. Piktai žiūri į atėjusi vaikiną, Ace ir Tim. To Tim kvailiuko čia tik betrūko. Bet ši persona įsižeidus buvo, kad staiga jos dėmesį pasiėmė lavonas Timas.
-Kam tu tą gyvenimo traumą kankini, ir tai gyvenimas jo beviltiškas. Palikti jį gyventi būtų didesnė jam kančia nei nužudyti.
Nupūsdama šviesią sruogelę nuo veido pagaliau ir vėl nusišypso, nes vėl pasireikšti galėjo. Naujas vaikinas prisidėjęs prie pokalbio jos po kol kas nesudomino, tad ši net nežvilgtelėjo į jį.
-Tai gi ko čia atėjai Ace? Šiukšlių surinkti ir tiek?
Dar žvelgia į kvailiuką sudaužyta kampe ir nusijuokia ir žvelgia atgal į Ace.
- Ar man šiukšles reiks surinkti?
Šypsosi ir parodo šautuvu į jį.

Klausydamasis per daug savimi pasitikinčios Maros nejučia nusijuokia ir atsistodamas prieina prie Ace bei padeda jam ant peties ranką.
-Gal reikia pagalbos su "šiukšlėm"?
Tarsi Ace būtų jo draugas sušnibžda jam į ausį, tačiau atsitraukdamas tik atsidūsta ir iškeldamas galvą viršun nuobodžiai pasuka į Marą.
-Ar dar nepabodo vaidyba?
Retoriškai pasiklausdamas suima Tim už pečių ir persimesdamas per petį vėl pasisuka į Ace.
-Negi bijai Maros, kad tyli, senoli?
Visiškai nesidomėdamas jo atsakymu pasisuka, tačiau vidury kelio pasodina Tim prie staliuko ir vėl apsisukdamas atsistoja tarp Ace ir Maros.
-Bendriau. Šį kartą palauksiu tavo atsakymo kitaip vėliau tai virs tikra rakštimi nugaroje.

Pasirodžius dar vienam vaikinui jis piktai į jį žvelgia ir smeigia peilį Maven į petį.
-Negi negalima šiandien normaliai pašnekėt?
Akivaizdžiai nepatenkintas situacija suima Maven už pečių ir iš visų jėgų pastumia priverdamas jį pargriut.
-Nebegaliu daugiau laikyt nepykantos. Tavo bėdos pasitaikius mano kely.
Iš kišenės išsitraukdamas elektros šoką jį prideda prie vaikino pilvo ir stebi jo veido mina.

Atsidurdamas keistoje padėtyje tik nusižiovauja ir laisvai kojomis nuspirdamas Ace su elektros šoku nuobodžiai šypteli.
-Galbūt ir esu žemoje vietoje, tačiau nebijok, senoli. Už tave esu žymiai stipresnis.
Akivaizdu, kad jo spyris buvo stiprus, nes Ace nugara sugebėjo pasiekti stalo kojelis, tačiau tai anaip tol nebuvo viskas ką jis sugebėjo. Jei eitu pilna jėga, greičiausiai visas klubas pradingtų iš akiračio.
-Ką dar įdomaus parodysi?
Vis dar kišeniuose laikydamas rankas pakreipia galvą dešinėn ir daugiau nedarydamas nieko laukia, kol jis pasikels ir gal bent kiek pagyvins jo diena.

Atsistodamas plačiai nusišypso ir greitais judesiais pajudėjęs link Maven staigiai atsiduria prie pat jo.
-Tai nebuvo mano visa jėga.
Sugniauždamas kumštį jį paleidžia į Maven pilvą.

Laisva ranka išvengdamas jo smūgio suima jo ranką ir parverčia ant žemės. Niekas jam nedraudė padaryti kažko daugiau žalingo, tačiau nelabai norėjo terliotis rankas su tokiomis nuobodomis kaip šis.
-Negi pasibaigė visi žaisliukai?
Su akivaizdžia pašaipa paslaptingai, tačiau vis dar nuobodžiai nusišypso. Nepanašu, kad labai įdomu bus jei taip ir toliau vyks. Jis dar net normaliai abiejų rankų iš kišenių neturėjo reikalo.
-Gal kas prisijungsit?
Klausdamas viso klubo, kuris šiuo metu stebėjo jų "varžybas" dairosi aplinkui laukdamas atsako. Net nebuvo jam reikalo stebėti Ace judesių, nes jie buvo tokie banalūs, kad jis jau žinojo kas bus toliau. Deja, bet panašu, kad ne taip jau ir įdomu kaip manė, kad bus iš pirmo karto.

Pradėjus Maven šaipytis iš Ace, jo dantys garsiai sutraškėjo, o veidu perbėgo labai pikta šypsena. Akivaizdu, kad Ace liko išprovokuotas.
-Kodėl tu vis dar luome? Seniai jau turėjai būt beluomiu. Tokiems tinginems čia ne vieta.
Taip pat provokuodamas Maven nusišypso, nes žino, kad tai bus tiesiai į dešimtuką.
-Gal padėt tau ties tuo?
Nebesiimdamas jokių veiksmų tik provokacijos prieina prie pat Maven ir garsiai nusijuokia.

Visiškai neišprovokuotas Ace žodžių tik suraukia antakius, nes jo bjaurus juokas buvo per daug garsus ir tai jam nepatiko nei per nago juodymą.
-Gal galima tyliau? Tavo juokas per daug kenkia mano ausim.
Atsitraukdamas nuo jo per žingsnį toliau lengviau atsipučia ir pakraipo galvą į abu šonus bandydamas nuvyti tą durna garsą iš savo ausų.
-Žemas lygis, senoli. Žemas lygis. Negi tai viskas ką sugeba bepročiai?
Akies krašteliu žvelgdamas į Marą pašaipiai, tačiau vis dar su nuoboda balse nusišypso parodydamas, kad toks apibūdinimas pritaikomas ir jai.
-Ar jūs kažkuo skiriatės?
Akivaizdžiai mesdamas iššūkį Marai visu kūnu atsisuka į merginą ir laukia šios atsako.

Negailėdama tiksliai šauna viena kulką Mavenui į petį. Nutraukia vaikinų ginčą. Vienu žingsniu preina arčiau šauna antrąją į koją, tada dar vienas žingsnis ir šauna į pilvą. Koks tikslumas, koks nepakartojimas šaudymas. Pilna kraujo, šis ant žemės jau sėdi. Mara ateina prie šio atsitupia ir pasuka galvą į šoną.
-Sakai aš šiukšlė.
Suima šiam už veido su savo šaltomis ledinėmis rankomis. Tada nusijuokia ir žvelgia į jį iš arčiau.
-Nespėsi apsižvalgyti ir tu jau miręs.
Aptikrina vaikino kelnes, švarkus, slaptas vieteles kur tas galėtų pasislėpti ginklus. Viena ginklą radus numeta tolyn. Viskas- bejėgis, neginkluotas nukraujavęs suskis. Gyvas liks po to sušaudymo, bet dar pasigydit reikės. Atsistoja ir pasitraukia metru nuo sušaudyto vaikino. Dabar žvelgia į Ace.
-Soriukas , kad tau nepalikau.
Šypteli ir žiūri į savo mažą auką. Niekas jos nevadins šiukšle, dar jos klube.
-Ne žinok, mes labai skirtingi.
Vis dar žiūri į kraujuojantį bejėgį Maveną. Tiesa, ji kaip beprotė nematė panašumų tarp savęs ir Ace. Tiesiog ji visada mano, kad ji išskirtinė ir geriausia.

Gaudamas nemažą dozę šaltų kulkų dabar jau su susidomėjimu klastingai nusišypso ir atsistoja tarsi visas sušaudymas net nebūtų nutikęs.
-Vaje, vaje. Tai buvo mano mėgstamiausias kostiumas.
Po lėto ir tvirtai statydamas kojas prieina prie pat Maros nepalikdamas nei menkiausio tarpo tarp jų kūnų.
-Laikas pasiimt savo laimėjimą.
Paslaptingai nusišypsodamas vieną ranką švelniai uždeda ant Maros liemens, o kita ant šios skruosto. Po kelių sekundžių jų lūpos susilieja į aistringa ir kiek šiurkštoka bučinį.
-Pirmam kartui pakaks.
Staigiai atsitraukdamas nykščiu perbraukia per savas lūpas ir klastingai besišypsodamas mirkteli merginai viena akimi bei pranyksta kaip žaibas, kol negavo antros dozės kulkų, nes nežinia ar būtų tada išgyvenęs. Dabar ir taip jau buvo labai blogoje situacijoje šiuo atžvilgiu.

Stebėdamas visa veiksmą tik suploja delnais ir plačiai nusišypso.
-Puikus pasirodymas.
Pagirdamas Marą kiek susidomi jos asmenybė todėl leidžia pasireikšti prieš Maven. Nors visi ir manė, kad jis pralaimėjo, visa tai buvo suplanuota pačio Ace. Galima sakyt, kad tai išbandymas Marai.
-Tačiau tai užtruko kiek ilgokai.
Neslėpdamas nusivylimo jį aiškiai pareiškia. Jei norėtų būti jis susitvarkęs pats ir gretai, bet tai nebūtų įdomu žiūrovams, tad susilaikė.

Pabėgus Mavenui pirmą kartą pasimato Maros veide pasimetimas. Tikrai labai, kažkas keisto apie tą vaikiną. Drįso bučiuoti ją. Kaip niekas nepasimoko, kad visi kurie ją bučiuoja po to dažniausiai nuo jos pačios rankos ir miršta.
-Man patinka kai žmogus jaučia skausmą.
Pasakoja bežiūrėdama į vieną tašką be emocijų.
-Pati norėčiau mirti ilgai kankinama skausmo.
Atrodo ši buvo panirusi į gilias tamsias savo mintis kurį laiką.
-Na bet negalėčiau pagirti tavojo pasirodymo.
Vėl linksma atsipeikėjusi žiūri į šį. Ir taip jau jie kaip normalūs žmonės stovėjo vienas prie kito , o ne septinių metrų atstumu šnekėjo.
-Rimtai, išaudyti langus?
Sukikena.
-Gi sugebi geriau.
Tada žvelgia į jo drauge, tą pelyte kuri visada sėdėjo it po šluota.
- Galvojau partnerius moki geriau išsirinkti.
Stipriai nuvertindama tą pelytę pasako.

Gabi nusijuokia lyg iš niekur nieko. Velnias žino kas čia jai užėjo. Ji šokteli nuo kėdės ir papučia sruogą užkritusią jai ant veido.
-Tai, ko gero, aš jus čia paliksiu.
Pasiduodama eina atgal ir žiūri į Ace. Juk ji čia kažkada užsiminė jam apie susiėjimą su Marą, todėl jam mirkteli.
Nors ir nuvertino Marą ją jai tai visiškai nerūpėjo. Praleido pro ausis. Ji juk negyvena dėl kitų nuomonės, o gyvena tam, kad būtu linksmiau.
-Adios, amigos.
Šokteli į viršų ir laiminga nubėga. Ką jinai dabar sugalvojo, irgi neaišku.

Stebėdama visa pasirodymą patenkinta nusišypso ir lėtai pakyla nuo sofutės. Tai ką ji pamatė buvo daugiau nei tikėjosi, o tas naujai pasirodęs vaikinas sukėlė labai didelį susidomėja ir intriga, kurią turėjo padaryt Tim, tačiau panašu, kad varkšelis gavo į kaulus.
-Manau šiandien geriau būtų tau palikti viska kaip yra, silpnasasai prince.
Grakščiomis kojytėmis prieidama prie sužalotojo herojaus, Tim, tyliai sukužda į ausy ir savo gėrimą palieką ant jo staliuko.
-Tačiau dar gėrimą galėsi išgert. Tai dovana už pastangas.
Apsisukdama ratu numeta plaukus atgalios, leisdama jiems švelniai priglust ant sprando ir susidomėjusi nauju vaikinu pajuda jam išpaskos.

Klausydamasis Maros brutaliai nusišypso.
-Ji tik atsivilko iš paskos. Aš su niekuo nedirbu.
Tvirtai pateikdamas faktą nuobodokai šypteli ir išsitraukęs paskutinį turėtą peilį sukinėja sau ant piršto.
-Taip pat tai nebuvo šou. Nuo šiandien šitas klubas mano.
Tarsi tai būtų natūralu prasitaria ir klastingai šypsodamasis prieina dar arčiau Maros, nepalikdamas nei menkiausio atstumo.
-Jei nori, gali būt mano lojalus pakalikas.
Be jokių emocijų žvelgdamas į Maros akis atsitraukia ir vėl prisėda.
-Tačiau nemanau, kad tam turi drąsos.
Toliau žaisdamas su peiliu dabar jau ant stalo visiškai ignoruoją Marą ir pradeda tyliai švilpaut.